sunkus

sunkùs, -ì adj. (4) Š, suñkus, -ì (4) KlbIII11(Lkm), LKAI192(Žž, Šč, Zt, PnmA), Klt, GrvT11, suñkus, -i (2) Dk 1. SD30, H, R, R322, MŽ, MŽ431, Sut, K, M, LL16,183, Rtr, KŽ daug sveriantis; pršn. lengvas 1: Sunkus esmi R65. Sunkùs ryšulys NdŽ. Kaito po teip sunkià našta DP153. Toks sunkùs buvo maišas, kad led panešiau Dbk. Yra sunkų̃ maišų, suñku bus sukilot Dglš. Užkel' va tą suñkąją kašelę KlbIII15(Lkm). Kalvis nukalė storą, sunkią lazdą LTR(Alv). O jau suñkios [vištos], nu žemės neatkeli, rodos, ka jas kas akmenais šeria Nmk. Į ano dorę liuobėjo būti pačios sunkiáusios žuvys Prk. Vežimas buvo, rodosi, nesunkus, pavežamas J.Jabl. Mergaitė sunkì turėt (laikyti ant rankų) Ėr. Vai, kokia tu sunkùtė! Kn. Neša, neša, ir tiek sunki avelė, ir tiek sunki, kad panešt negali LTR(Slk). Sunkusiaĩ maišas tepastov KlbIII13(Lkm). Tos suñkios girnelės, tos da sunkèsnios; mals mano martelė, ne dukrelė JD276. Artojėlių sunkì žagrelė, šienpjūvėlių šviesus dalgelis JV91. Batas – ans jau sunkùs, o naginė lengva Lpl. Sunkì biškį [drabužiai], bet teip įpratęs esi, gerai buvo Gršl. Sunkaus svorio boksininkas rš. | prk.: Ir eidavo taip pro šalį dejuodama, lazdele pasiramsčiuodama, sunkią sunkią metų naštą nešdama J.Bil. ^ Sava našta nesunkì Kp. Svetima našta visada sunkì Trgn. Sunkesnis vežimas priš kalną Sch103. Abrakas arkliui nesunkus LTR. Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros LTR(Lel, Šl). Dykai gauti pinigai sunkūs LTR(Vdk). Vargas sunkesnis už akmenėlį, žodis aštresnis už dagilėlį Slk. Siratystė sunkesnė už akmenį VP41. Vaikas sunkùs kai vienas akmuo Rmš. Sunkùs su pasiutimu tas vaikas, kaip švino pripiltas End. Sunkì kai meška Trgn. Sunkùs kaip bezmėnas Žl. Sunkus kap žlugtas Pv. Tai jau ir aš tokis: jau man batai per suñkūs [i](toks jau senas ir silpnas) LKIII119(Grv). Sunkesnis už medį, lengvesnis už plūksną, kietesnis už plytą, minkštesnis už košę (vanduo) Ds.

sunkù n. Š, KŽ, DŽ¹, suñku K, KII176, KŽ, GrvT11, Lkm; Sut: Dviem nesunkù jis bus pakelti NdŽ. Sunkù, rodos, į žemes suvarys Rmš. Oi sunku, sunku tam akmenėliu, kuris padėtas po budinkėliu KrvD155. | prk.: Suñku man in akių [i](nesiprausęs), duokit vandenio Arm. ^ Sunkù nešti, gailu mesti Lk. Sunku kap vištai plūksnos nešiot (iron.) LTR(Mrk).

suñkiai adv. K, KII176, Š; H, Sut: Suñkiai apkrautas NdŽ. Suñkiai nekilnoju, tai da laikaus Erž. Suñkiai akmenis kilnoti Lkv. Pavėžėk ir muni kokį biškį! – Negaliu, suñkiai [prisikrovęs] važiuoju PP60. sunkỹn adv. K, Š, Rtr. sunkèst adv. comp. LKKII203(Zt). ║ turintis didesnį svorį (kaip paprastai): Kur lengvesni [grūdai] – toliau nubyra, kur sunkesnì – arčiau Ps. Grūdai sunkèsniai, tai toliau lekia Pb. Pernai tai rugių varpos buvo tokios suñkios Bd. Toks grėblelis nesunkùs, pastaisyk, bus tau grėbt Všn. ║ kuris atrodo turintis didelį svorį: Migla, vis baltesnė ir sunkesnė, driekėsi laukuose J.Marc. Ir oras toks sunkus (apsiniaukę, šlapdriba kaitaliojasi su lietumi) Imb. Debesys sunkūs saulę užėjo S.Nėr. ║ nedailiai atrodantis, gremėzdiškas: Namas buvo keturių aukštų, sunkus, su daugybe langų rš. Vežimai poriniai, sunkūs, vienas po kito braškėdami slinko į lauką J.Paukš. ║ didelis, stambus: Sarną (stirniną) suñkų užmušė Drsk. Padarysiu, jog lis labai sunki ledai Ch2Moz9,18. ║ tvirtas, kietas (apie rankas): Tavo sunkios rankos – geros žemei versti, geros arklui spausti, geros plienui gniaužti S.Nėr. O, mano mažiukėli, ar mano rankelės taip suñkios, ar mano žodeliai taip skaudūs (rd.) JD1192. ║ apie fizinę-cheminę medžiagos sudėtį: Sunkusis vanduo ŽŪŽ31. Sunkùsis ledas FzŽ162. Sunkùsis atomas FzŽ21. Sunkusis azotas ŽŪŽ7. Sunkieji mineralai GTŽ. Sunkieji spalvotieji metalai gaunami lydant varį su alavu, cinku arba švinu rš. Mazutas yra naftos distiliavimo sunkusis likutis rš.

2. P, I kuriam atlikti, įsigyti reikia daug jėgų, pastangų; pršn. lengvas 2: Užvergti prie darbo suñkio J. Darbą nei vienam jisai n'uždėdavo suñkų K.Donel. Samdydavom mėšlu mėžt, šienu[i] pjaut, sunkíesiem darbam Skp. Juk nesuñkus tas darbas, ale nusikrutėjimas Erž. Visus kaulus sopa po sunkiám darbui Dglš. Iš sunkių̃ darbų gavau ligą – apdirbom viską patys Lpl. Vyras nesveikas, tai man visi sunkiesies darbai Ad. Sunkaũs darbelio nedirbsi, lankon šienelio negrėbsi DrskD22. Nėr kam užeit sunkų̃ darbelių DrskD122. Šiandien pilnos rankos žalių rūtelių, o paskui bus pilnos sunkių darbelių LTR(Grv). Kas gi jau kelias anksti rytelio, kas gi jau dirba sunkùs darbelius? (d.) Mlk. Vėlai migdysiu, anksti budinsiu, sunkiuojus darbelius tai išmokysiu LTR(Rod). Surūdyjo žiedeliai nuo sunkių̃jų darbelių JD513. Ant galo nu mažų dienų pratinos visados trūsėti, sunkius sunkesnius darbus trivoti ir maž temiegoti S.Dauk. Sunkių̃ sunkiàusius darbus turėsi dirbti ir par prakaitą kaktos tavo valgysi duoną PP69. Sunkių̃jų darbų kalinys BŽ43. Ir pasunkino jiemus jų gyvenimą sunkumi darbu molio BB2Moz1,14. | Vargdienio duona yra sunki [i](su vargu uždirbama) Mrj. Tai sunki duonelė, tai gardu ją valgyt LTR(Pls). Labai sunkiõs vietos [tarnaudamas] nebuvau užėjęs Skrb. Tarnavo sunkiose vietose (kur sunku dirbti) Ėr. Ar tau (žirgeliui) per sunkus šis tolimas kelias, šis tolims kelaitis dviejų šimtų mylaičių RD63. Žemė buvo labai sunki arti J.Jabl. Dėl gyvenimo čia vieta sunkì – smėlynai Kvr. Tokiam karšty dalgis yra sunkùs traukt Sk. Laukai platūs, didelių miškų nebuvo, tai ganymas ne sunkiausias rš. Kaip tos trobos suñkios buvo (su vargu statomos)! Ar. Litas buvo sunkùs pagaut (nelengvai uždirbamas) Žln. Buvo sunkùs tas mokslas mokyties Klk. Tas mokytojas sunkiõs kalbos (miksi) Rm. ^ Sunkus darbas gardžią duoną kepa LTR(Ds). Bitutės sunkus darbelis, bet saldus jo vaiselis LTR(Šl). Sunki procia – gardi duona PPr52(Jnš).

sunkù n., suñku KŽ; OsG161: Jis turėjo greitas ir lengvas kojas, keliauti jam buvo nesunku J.Balč. Sunkù būdavo dirbt su šita mašina Vdn. Sunku yra sakyti CII524. Vietomis jų (akmenų) yra tiek daug, jog net žemė dirbti sunku J.Jabl. Į žodyną sunku surinkti visi kalbos žodžiai J.Jabl. Suñku prieš srovę plaukti KBI52. Sveikata maža jau tėra, dirbti sunkù Bt. Kap žmogus pajunkęs in darbą, tai nesuñku Rod. Sunkiáusia buvo tuos sudribėlius dobilus išpjaut Sb. Rugius labai sunkù nuo dalgės imt Adm. Kai nesutari [kulti su spragilais], sunkù ir kult Grz. Sunkù aždirbt pinigų Dkšt. Jy labai gera, suñku rast tokio žmogaus Pv. Jei galėsiu, man nesunku ateit Grž. Ta liga sunkù yra pagydyt LKKXI183(Žg). Nežinojau, kas man sunku, kas lengva Imb. Aliksnis kai apyniai, iš šaknelių [atgyja], nėr sunkiaũ išvaisint jį Imb. Milas, jis nesunkiaũ aust, jis tik sunkiaũ verpt Eiš. Storalūpės auga po samanom labai sunkù jas surast Kvr. Visas radau, nors vienos avelės sunku buvo rast Grž. Tai kas čia yra, kad labai suñku kalbėti?! Pb. Jau suñku lietuviškai, jau ne tep Aps. Suñku dabar giedot, pirmai, rodos, buvo lengviau Grv. Sunku du darbu dirbt kartu: ir malt, ir giedotie rš. O mumus, gyvenant po varpu, sunku ateiti bažnyčion DP288. Tie darbai tau per sunku yra, tu viens tatai negali ištaisyti BB2Moz18, 18. ^ Sunku šieną vežt, bet lengvu pešti VP43. Pagadyt lengva, pataisyt sunku Lp. Kas tau sunku, ir kitam nelengva LTsV238. Lengva prižadėt, ale sunku ištesėt Ds. Arkliui nesunku avižos vežt LTR(Smn). Tinginiui i į pakalnę sunku nulipti LTR(Vdk). Sunku žmogui trepsėti, kai iš ano galo pelenai byra LTR(Brž). Sunku tau prieš akstiną spardyti VlnE142. suñkiai adv. KI96, NdŽ; N, P: Žmonės, taip sunkiai dirbę, turi pailsėti J.Jabl. Pas mus duonelė suñkiai uždirbama Dkš. Suñkiai dirba ir neką suvalgo Šmn. Nu i dirbti reikėjo suñkiai pri tos mašinos Ms. Niekur nedirbo gi suñkiai Krs. Suñkiai apdirbt būdavo tuos rugius Žg. Mane močiutė dirbt išmokino, pati ko sunkiáu dirbdama Gs. Ana suñkiai kruta (dirba) Pb. Mum tai labai suñkiai pinigas prieina Dglš. Aš pinigų iš žemės nekasu, o suñkiai uždirbu Al. Ratas ant ašies braškėdamas sukasi suñkiai K.Donel. Runkulis sunkiaũ prigyna, reik daugiau vandens Krž. Bulvės jau suñkiai augo, daržai džiūti pradėjo Vdk. Jeigu pavaserį miškas sunkiai sprogsta, bus blogi ir sunkūs metai LTR(Kp). Juo daugesniai yra atželų, sunkesniai teatgyna ir atgijusios vargingai auga S.Dauk. Sunkiaũ bus išdygt, kas pasėta Ėr. Greitai viskas susdėvi, tai padaryt sunkiau kap sudėvėt Lš. Pakinkyti tai jis (arklys) ma[n] suñkiai duodas Pgg. Suñkiai išeina iš namų jijė (neturi laiko) Jrb. Gal suñkiai užaunami tavo batai, ka nesiauni? Jrb. Pats jau sunkiai rašė J.Balč. Man aritmetika gerai ejo, o lietuvių kalba suñkiai ejo Gdr. Tau bus suñkiai mokytis Pgg. Suñkiai tas vietas atsiminti, aš tujau užmirštu Pln. Mes vis tei suñkiai (šykščiai) duodam aukų [p]Jrb. Girdėjo sunkiai ausimis BtMt13,15. Anoji tai aiškiai kalba, šita – sunkiai (šveplena) Kt. Nesa eš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio BB2Moz4,10. ^ Skanesnė duona, sunkiai uždirbta, negu pyragas, svetimo dovanotas TŽV601. Geriau sunkiai dirbti negu lengvai elgetauti TŽV601(Al). Dirbdamas dieną sunkiai, miegosi naktį saldžiai KrvP(Vlk). Kas lengvai žada, tas sunkiai duoda LTR(Vlkj). ║ atsirandantis, iš visų jėgų, vargingai dirbant: Aš nusiprausčiau baltai burnelę sunkiúoju prakaitėliu, graudžiomsioms ašarėlėms JD130.

3. NdŽ teikiantis rūpesčių, vargo; pršn. lengvas 3: O gyvenimas, kai prisimenam, sunkùs buvo Krm. Jei blogi metai – suñkūs metai Pn. Jei ilgiau, po šventam Petri kukuoja [gegutė], tai suñkūs metai Dg. Be karvės sunkùs gyvenimas Vdk. Perniai buvo labai suñkaus (nom. pl.) metai Dbk. Buvo sunkì laikai, daba laikai geresni Vž. Tiek sunkùs buvo pragyvenimas ir anos augime Skd. Sunkios praeities prisiminimai slėgė ir daugelį susirinkusių J.Marc. Sunkì ma[no] buitis Btrm. Dzūkų buitis buvo sunkesnė negu kitų lietuvių rš. Ne, mirtis ne pati sunkiausia akimirka žmogaus gyvenime, ji kartais būna palaima ir išsigelbėjimas J.Avyž. Ar geri, ar sunkūs metai – vis išmintame V.Kudir. Suñkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon virę A.Baran. Ir tiek rūpesčių sunkių̃ jam buvo padarę K.Donel. Sunki dalia galadienio – visi tavim bodis Mrc. Atėjo vėl ligoniui sunki valanda P.Cvir. Šiemet vasara tokia sunkì (šlapia) Krkn. O, mano vaikeli, mano sūneli, o ko pabūgai? Ar sunkių̃ metelių, ar mano sunkių̃ darbelių? JD1197. Nuves mane, mergužėlę, sunkiona nevalion (d.) Mrk. Sunkióji gyvenimo valanda NdŽ. Atejo septyni metai sunkiejai S.Stan. Pajuoką visad darė iš jo sunkių vargų PK88. Ir ne tiek, kad kas didžio ir suñkaus ant mūsų pripuola, bet ir ant visokio papūtimo vėjo zotag širdį teriojame DP80. Sunkiùs ir nepakeliamus daiktus tuo metu nukęs DP7. ^ Amatą už pečių nešiosi – sunkios dienos nebijosi LTR(Šl). Sunkioj valandoj ir draugas pabėga LTR(Grk).

sunkù n., suñku Slv, Rdš, Ker, Btrm; I, LL257: Tai man labai sunku, sunkiai stojas R24, MŽ31. Ai man kaip sunku su piktu žmogumi gyventi J. Jam sunkù buvo po tėvo mirties NdŽ. Aš dūmojau, kad neišbūsu, itep man bit suñku LKKII206(Zt). Pragyventie suñku gyvenimą Smal. Manie labai suñku gyvent vienai GrvT63. Geram žmogui visada sunkiaũ gyvent Mlt. Kai anus (vaikus) augino, tai tėvams nesunkù buvo, o kai tėvus karšyt, tai sunkù Vdk. Kap karas prasdėjo, kap buvo suñku Ml. Karo metu buvo labai sunkù mum, o jiem da sunkiaũ Akn. Kap suñku žmogui invalidui pergyvent jaunystę Ad. Mažų pilna gryčia, motinai sunkù Mšk. Ka reik dalis duoti, jau sunkù tam Ms. Paršiuką be pieno suñku užauginti Erž. Suñku dabar nupirkt gera karvė Dbg. Tai nėr sunkiáusia, kai žmogus kurčias: aklas ir kurčias – tai nėr sunkiáusia Vlk. Ir medžias labai suñku buvo gaut Antz. Sunkiáusia buvo su ganiava LKT365(Dsm). Kap šito (vaisto) mažiau ima, tai jai sunkeliaũ Švnč. Su jąj šnekėt suñku – negirdi daug LKT209(Dkš). Sunkù kaip žirniui prie tako An. Kai mokslas buvo sunkù paimt, tai su akvata mokės Slm. Pirkią pastatė, tik nepagynėta: per suñku su drauge (didele šeima) LKT379(Eiš). Sunkù būti pas anytėlę (d.) J.Jabl. Sunku tam akmeniu ant kelio gulėt, o man da sunkesniau nekaltai kentėt LTR(Pnd). Tai sunku augti ma be močiužės – kai šienpjovėliui be pustyklužės LB78. Dykas laukas be rugelių, sunku man gi be tėvelio LTR(Ds). Sunku tai gulbelei per mareles plaukti, o man da sunkiausia ant svieto gyventi NS970. O drin įgijimo gyvatos amžinos visa mumus suñku regis DP130. ^ Kad reikia, tai ir nesunku Tsk.

suñkiai adv. KI218: Vargiai, sunkiai SD172. Gyventa mano suñkiai ir pergyventa visko Žln. Kas labai lengviai praleidžia laiką, o kas – suñkiai LKT313(Ob). Mes visą laiką gyvenom suñkiai PnmA. Tu pas mane suñkiai nebūsi, sunkiųjų darbelių nedirbsi (d.) Sml. Sunkiai rasi, seseraite, kad puodelį kaisi, kad užtrino neturėsi, į puodelį neįdėsi, juodos neišsrėbsi (d.) Sd. Sunkù smilteles prieš kalnelį nešti, o dar sunkèsniai mylėjęs atmesti JD551. sunkỹn adv., sunkỹ Alk: Visi tą žinom, kad laikas eina sunkyn TS1899,12. sunkèst adv. comp.: Kurie atsidalinę, tiemi sunkèst LKKXIV216(Zt). Kap ana numirė, jiem pasidarė sunkèst Zt. ║ varginantis, nepatogus: Tokiu sunkiù keliu ne senam eit Gs. Lydon sunkùs bus kelias Pls. Sunkus, erškėčiais išklotas buvo jų kelias J.Bil. Pieva guzuota, sunkì – išgrėbt negalėdavo Klt. ║ apsunkinantis savo buvimu: Nenoriu būt jumus sunkus Ch¹2PvK12,14.

4. nemalonus, neramus, slegiantis (apie vidinę būseną); pršn. lengvas 4: Juozui protas maišėsi nuo sunkių minčių LzP. Ir skausmas iškentėtas ne toks skaudus ir ne toksai sunkus rš. Spaudžia, slegia mano širdį sielvartas sunkus S.Nėr. Noreiką slėgė sunki nuotaika rš. Nėra ilgesio sunkesnio kaip tėvynės ilgesys rš. Džiovink, močiutė, mano mandieružę savo sunkiais atdūsėliais JD624. Kad visa, kas nūnai atsitiko, tik sunkiu sapnu virstų V.Krėv. Viešpatie, saugok mus šito[je] naktė[je], ... idant sunkus sapnas neužgrūtų Mž482.

sunkù n., suñku; P: Buvo sunku ir neapsakomai liūdna J.Bil. Suñku ligoniui mirtie OG400. Jaunam sunkù numirti Všv. Jis jaučiasi taip kaltas, kad labai sunku jam pažiūrėti Grėtei į akis I.Simon. O sunkiausia jai, kai žmogus stovi arba sėdi ir nieko neveikia J.Balt. Alkanam ir naktį užmigti sunku rš. Sunkù in tokį žmogų žiūrėt, kai nenorom dirba Skdt. Jai sunkù, ir su ja sunkù Prn. Tai ben dūšiai taip skaudu nei sunku nebūtų K.Donel. Sunku giriai be gegutės, o man jaunai be motutės LTR(Auk). Sunku akmeneliui vandenely skęsti, dar sunkiau našlaitei svieto kalbas kęsti LTR(Šll). Juos sunkiaũs kremta jų pikta siela DP244. Idant mumus neregėtųs suñku DP107. ^ Sunkù laukt ir vytis: laukdamas gali nesulaukt, o vydamas nepavyt Jz. suñkiai adv.: Sunkiai dūsavo žilas tėvulis, po dvarą vaikščiodamas V.Krėv. Amtsrots, tris žakus naujų skarbų pamatydams, vėl atsigavo ir suñkiai dūsauti paliovė K.Donel. Jis kažką sunkiai galvoja, gremždamas ranka pasmakrį P.Cvir. Ką norintais sapnavai suñkiai, ka suprakaitavai? Lkv. Ir tuo man kyla lyg grumzdančios šmėklos mano dvasion, kurios man gula sunkiai ant širdies! Vd. Uošvužėlė suñkiai tarė: – Pas mus bėda pasidarė DrskD79. Viena [gegutė] kukavo, suñkiai dūsaudama, antra – graudžiai verkdama JD558. Galvą šukavo, suñkiai dūsavo (d.) Alvt. Sunkiai daro dūšiai mano PK78. sunkỹn adv.: Sunkyn eimi R322, MŽ431. Juodoji širdgėla gelia, ir mintys eina sunkyn S.Nėr.

5. stipriai pasireiškiantis, smarkiai vykstantis, smarkiai jaučiamas; pršn. lengvas 5: Sunkus jų (lėktuvų) gausmas virpino birželio saulės svilinamą žemę V.Bub. O naktį aš pabudau nuo sunkaus bumbtelėjimo asloj J.Balt. Buvo sunkių̃ mūšių Žg. Išjos bernelis sunkiona vainelėn TDrIV19(Vlk). O badas buvo sunkus anoj žemėj Ch1Moz43,1. Tasaig yra suñkus ir baisus pagedimas žmogaus prigimimo DP394. Betaig žmonių tokių taip sunki piktybė bus paplakta, Dieve, per tavo rūstybę SGII26. ^ Juo aukštesnis daiktas, juo sunkesnis puolis LKGI520(B).

suñkiai adv.: Laiptai sunkiai girgždėjo po kojomis rš. Jis užmigdavo ir imdavo sunkiai knarkti T.Tilv. Senis jau tep sunkiai kosti, matyt, dusulį gavo Gs. Suñkiai keikiasi Kb. Piktus sunkiai (labai) turėjau priešinykus, o tečiau visa ižkenčiau SPI25. Teip sunkiai prispaudž badai žemę Kanaan BB1Moz47,4. To man visada sunkiai gail, jog priš tave aš prastojau Mž65. ^ Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517. ║ kankinantis, skausmingas: Kap kam sunkì smertis būva Dglš. Drin sunkio sopulio anos žaizdos suruko visos gyslos DP176. Kryžiaus kančia buvo sunkiáusia už visas kančias DP176.

sunkù n.: Aš ne pri vieno nebejau daktaro su mėnesiu – nu ir pasidarė sunkiaũ Pp. Man kai sunkù, kai drožia an krūtinės, aš tada tuos vaistus geriu Šmn. suñkiai adv.: Nelygu smertis: vienas [miršta] lengvai, kitas suñkiai Ob. Tarnas manas guli namuose oru nutrenktas ir suñkiai trotinas DP73. Bet Saulis Dievą sunkiai užrūstino S.Stan. ║ nelengvai įveikiamas: Duok stipriai pergalėt sunkius kariautojus PK145. ║ atšiaurus, nemalonus, grėsmingas (apie orą): Šiemet žiema sunkèsnė nekaip pernai Krs. Tokia sunkì žiema jau seniai bebuvo Zr. Šiuosmet pavasaris sunkùs (šaltas) Vlk. Griežimas dantų drin šalčio sunkaus DP526. Buvo didžiai sunkus oras, išgąstinga vėtra su šaltu lytum Ns1854, 2. ║ Rod kietas (apie miegą): Sunkùs miegas KII155; R191,309, MŽ254, 413, N. Sunkaũs miego jijė Plv. Išnešdavo sunkaũs miego merginas ir į prūdą pastatydavo su lova Br. Ir užmigo bernužėlis sunkiuoju miegeliu V.Krėv. Ar ji verkia, ašarėles brauko, ar gilioj žemelėj sunkų miegą miegti? V.Krėv.

suñkiai adv.: Labai jisai suñkiai miegoj[o] Nč. Antrą vakarą sulaukus, vėl karaliūnas užmigo sunkiai BsMtII167(Dkš).

6. DŽ susijęs su svarbiu dalyku, didelis: Sunkùs nusikaltimas NdŽ. Sukaustyti grandiniais sėdi sunkūs nusidėjėliai J.Balč. Kits kitam klastas ir šelmystes pasižįsta ir iš savo griekų sunkių̃ šūtkas pasidaro K.Donel. Seku tą tragiškąjį kelią, kuris nuvedė Adomą į sunkią išdavystę J.Gruš. Žinau sunkius griekus mano, pažeidžiau gėrybę tavo Mž65. Dovydas, apėmęs sostą, du sunkiausiu nusidėjimu papildė S.Stan. Nes nėr ant to pasaulio nuodėmės teip suñkios, kurios negalėtumbime gailėjimu ir versme ašarų numazgot ir užliet DP162.

suñkiai adv.; CII527: Sunkiai nusidėčiau kitaip manydamas: tėvai buvote man, našlaičiui! LzP. Išvedė į vidurį sunkiau apkaltintuosius, atnešė suolą, ryšulį rykščių V.Myk-Put. Šitai kaip labai sunkiai tave apskundžia, ar negirdi? VlnE201. Norint kas ilgiausiai ir sunkiáusiai nusidėtųs, tad turime tarpinyką ir apgynėją tėviep DP229. Drin jų (pinigų) suñkiai nusidėjo DP165. Ir teip paskui tikos, jog Petras suñkiaus nupuolė neg kiti DP150.

7. CII524 griežtas, žiaurus; pršn. lengvas 8: Sunkì bausmė DŽ, KŽ; L, Rtr. Buvo teismas, ir Zigmantas gavo sunkaus kalėjimo rš. Sunki Dievo rykštė! Gal už griekus žmonis baudžia?! Kpč. Neramus buvo kaip ugnis kunigaikštis Raivedys, ir sunki visiems buvo jo ranka V.Krėv. Ranka tavo sunki yra ant manęs Mž468. Taipog toli sunkesnis bus pažudymas to, kuris nedarė nieko gero DP392. Suñkus daiktas yra būt ižkeiktu, ... bet suñkesnis, kad ką užmuša DP234. Tėvas mano liepė uždėt and jūsų sunkų jungą Ch2Krn10,11.

suñkiai adv.: [Povilas] buvo suñkiai nuplaktas ir stipriausion kalinėn įsodintas DP18.

8. N, L, Rtr, KŽ, MedŽ579 pavojingas gyvybei (apie ligą, sužeidimą ir pan.); pršn. lengvas 9: Aš pati nesu sirgusi sunkià liga niekumet LKT61(Nv). Sunki negalė surietė jo kaulus rš. Sunki liga surems P. Sunkì liga pristojo Dbk. Sunkiój liga kap nuėmė LKKIX197(Dv). Tujaus kūdikis įpuolė į sunkią ligą S.Stan. Idant būtų V. Dievas ant to jaunikaičio ligos suñkios neperleidęs DP356. Ir tapo jai sunkus pagimdymas BB1Moz35,17. ^ Dieve duok, kad tavę sunkì liga, mūka užtrenktų, užpultų Sch108(B).

suñkiai adv.; P, LL114: Suñkiai sužeistas NdŽ. Gulėjau tris dienas paslika – baisiai suñkiai sirgau Ktk. Jį nuodžiomis savomis suñkiai pažeidė DP481. Mūsų dūšia toli suñkiaus serga DP114. sunkỹn adv.; Sut: Liga sunkyn eit N. ║ sergantis gyvybei pavojinga liga: Seselės draudė varginti sunkų ligonį rš.

9. ilgai virškinamas, sotus, labai maistingas; pršn. lengvas 10: An nakties nėr ko verda sunkaũs valgymo Ob. Vendyta mėsa sunkì Mžš.

suñkiai adv. NdŽ.

10. J.Jabl, KŽ, Vkš, Žl lėtai išsijudinantis, neskubantis, tingus; pršn. lengvas 11: Jis prie darbo tai labai sunkùs būdavo Nj. Tokia buvau sunkì, kol išsijudinau dirbt Rs. Sunkùs i jis – tik ką tešmenį velka (vos paeina) Jnš. Jis gi toks sunkùs an darbo Tj. Tu sunkùs žmogus: paėmei knygas i negrąžini Ukm. Ka su tais laiškais i mes baisiai suñkūs Krč. Vaikiukai sunkì laiškams rašyti, neprisiprašai Krš. Motulė sunki kur išeiti LzP. Anas suñkus ataduot pinigus Dglš. Yra tinginės ir sunkios žmonių širdys klausyti prš. Koleig būsite širdes teip suñkios, kodrinag mylite niekniekes DP96. ^ Greitas paimti, bet sunkus atiduoti KrvP(Ut). 11. SD207, DŽ, KŽ nejudrus, nemitrus, nerangus: Jis buvo sunkùs žmogus, sunkaũs sudėjimo Slm. Ta kumelė sunkių̃ kojų, greitai nepabėga Plt. Kumelė sunkì važiuot Ėr. Kokiom kojelėm sunkiõm nueinu, tokiom pareinu Švnč. Jei kojos sunkios, bus lytaus Škn. Sunkios kojos į senatvę S.Čiurl. Laiškas buvo parašytas sunkia, neįgudusia ranka sp. Jis eina sunkiaĩs žingsniais Jnšk. Sunkų nes esmi nasrų ir sunkio liežuvio Ch2Moz4,10.

suñkiai adv.: Įėjęs pirkion, Davainis sunkiai atsisėdo ant suolo ir atsiduso V.Krėv. Viešniai išėjus, Kulšė sunkiai atsikėlė ir, priėjęs prie lango, jį atidarė rš.

12. nuvargęs, pailsęs, apsunkęs: Vakar ataviru langu važiavau, šiandiej ir suñkūs (sustingę) pečiai Slm. Tamsios naktelės, sunkios (mieguistos) akelės LTR(Ukm). Sergu, galva tokia sunkì, apkvaitus, sukasi Mrj. Kakta sunki (skauda galvą), akys tik raukiasi – reiks eit parvirst (prigulti) Gs. 13. Prn atkaklus, užsispyręs, nesugyvenamas, nemalonus; pršn. lengvas 13: Labai jau buvo suñkūs žmonės, tik dabar sužmogėjo Trgn. Tas senis sunkùs žmogus, su juo nesusikalbėsi Jnš. Būdamas sunkaus ir stataus būdo, Povilas per visą gyvenimą ir neišmoko įtikti viršininkams rš. Lietuvos karalius sunkus ir pavojingas visiems savo kaimynams V.Krėv. Mano karaktorius tai sunkùs JnšM. ║ Rud, Knv nepalankus, nemaloningas: Anys visi in manę – suñkūs Arm. An našlelės visi suñkūs Rod.

suñkiai adv.: Jie teip suñkiai an mañ žiūri, o mano širdelė išlėkus Šmn.

14. kaltinantis, piktas, užgaulus, šiurkštus: Jo sunkūs žodžiai krito man S.Nėr. Kap mane lankė jaunas bernelis, tai aš kentėjau sunkias kalbeles LTR(Srj). Dvariškiai žmonys tikri pagonys, apkėlė muni sunkioms kalbelėms LTR(Vkš).

suñkiai adv.: Tai ta mergytė yr suñkiai apkalbėta LB32.

15. Jd, Bgs, Nmč, Arm, Ad kietas, nepurus (apie žemę); pršn. lengvas 15: Sunkesnėms dirvoms akėti vartojamos sunkesnės akėčios J.Krišč. Apie mus sunkì žemė (juodžemis, molynės), o Starkuos jau lengvesnė Gs. Čia žemė sunkì, molis, jauros – sausumos bijo Smal. Čia sunkì žemė, pri molio Žlp. Sunkioj žemėj sunkus ir darbas Ds. Klebonija ta žemę tur sunkią, bet gerą M.Valanč. Sunkesnì laukai, tai rugiai žali Brš. 16. NdŽ, Kp, Skdv, Ūd tvankus, slegiantis (apie orą): Mieste suvis tas oras sunkùs Ad. Ar čia lietaus bus, ar ką, kad toks sunkùs oras Mrj. Sunkùs labai oras – gal prieš lietų Ps. Oras menėj tokis sunkus, jog nepripratusiam žmogui nuo tvanko greitai apsisuka galva V.Krėv. ║ aštrus, nemalonus (apie kvapą): Saulės ašarelė tura suñkį kvapą Klp. 17. sudėtingas, painus; pršn. lengvas 16: Sunkì byla NdŽ. Suraukęs kaktą, jis sprendė sunkų klausimą rš. Kada vaikas pramoks skaityti, galima eiti prie sunkesnių dalykų V.Kudir. Nesunkì, sakė, akim aparacija LKT277(Tr). Čia sunkì daina Pn. Kregždė čiauška savo nesunkią giesmelę J.Jabl. Žydiškos tai sunkios pavardės (nelengva jas ištarti) Krsn. Jis turėjo anų kalbą primokti, o toji didžiai sunki buvo Ns1858,4. Aš suversiu ir išausiu suñkų audimą Dv. 18. turintis daug jėgos, galingas, pajėgus; pršn. lengvas 18: Sunkioji pramonė sp. Sunkiųjų mašinų gamyba rš. Sunkùsis automobilis DŽ. Sunkióji artilerija DŽ. Suñkiasis kulkosvaidis Plt. Sunkùsis tankas DŽ. Sunkióji atletika NdŽ. Sunkùsis vežikas NdŽ. Sunkiųjų anglų arklių veislė EncV675. Sunkieji Romos legiono pėstininkai rš. 19. f. SD20, Sut, P, I, KII174, BŽ106,614, Rš nėščia: Sunki moteriškė MŽ. Sunki tu pastosi, sūnų pagimdysi Mž165. Aš buvau sunkì su tuo pačiu vaikeliu Trkn. Ano buvo sunkì žmona Brs. Kai vaikščioja sunkì moteriškė ir insgąsta, tai atsiranda plėmas juodas ČrP. Ji (moteris) galės sunki būti BB4Moz5,28. [Angelas Gabrielis pasakė] Elzbietą sunkią pastojusią iš savo seno vyro BPII263. ║ vesianti: Mano kumelė jau sunkì – greitai turės kumeliuką Ck.

◊ ant sunkių̃ kójų Šlu; N(Klp) nėščia: Po kelerių metų sugrįžo viena duktė – Marė, nuvargusi, nuliūdusi, pageltusi ir ant sunkių kojų I.Simon.

ant sunkių̃ kójų váikščioti būti nėščiai: Ana i vė vaikščioja in sunkių kojų Ck.

ant sunkaũs pãtalo gulė́ti (ilsė́tis)

1. N sirgti.

2. būti pašarvotam: Tamstos mergelė svirnelė[je] beilsanti ant sunkio patalelio rš.

ant širdiẽs sunkù rūpestis kamuoja: Man suñku ant širdies KŽ.

[sàvo] bar̃zdą suñkiai nèšti susenti: Tas jau suñkiai nẽša sàvo bar̃zdą Rm.

į suñkų miẽgą (sunkiañ miegañ) įmìgti mirti: Tep sunkiañ miegañ inmigaĩ Dv.

nesunkì rankà apie žmogų, turintį sėkmę darbe: Mano ranka nesunki – kiek kiaušių apleidau, tir (tai ir) visi prisimė Rod.

suñkios diẽnos nėštumas: Tu mergele, tu jaunoji, ... prieis tau sunkios dienos (d.) Tvr.

sunkiosè dienosè váikščioti (bū́ti) lauktis kūdikio, būti nėščiai: Žmona sunkiosè dienosè bùvo, pri pat gimdymo Brs. Ponia sunkiose dienose vaikščiojo LzP.

sunkì dúona Rš blogas gyvenimas: O sunki duona prie marčios, per gerklę lenda. Kam senas reikalingas? A.Vencl. (kieno)

sunkì galvà; sunkiõs galvõs negabus: Jis labai sunkios galvos, žemų akių J.Jabl. Mūs vaikai į mokinimą labai sunkiõs galvõs Gs. Ta merga sunkiõs galvõs: niekaip neišmoksta surišt pėdo Jnš. Atėjau ieškoti rodos ir pagelbos, nes mano galva sena ir sunki V.Kudir.

suñkią gálvą gáuti apgirsti: Nū stiklo suñkią gálvą gavái Sg.

sunkì kišẽnė turtingas: Grūdų aruodai lūžta, turbūt ir kišenė sunki Žem.

sunkių̃ kójų; sunkiomìs kójomis nėščia: Ano žmona buvo sunkių̃ kójų NmŽ. Ana sunkiõm kójom Sug.

sunkiomìs kójomis váikščioti būti nėščiai: Jau mano pati sunkiõm kójom váikščioja Tvr.

suñkiai sėdė́ti ilgai neištekėti: Kap išvažiuodinėja merga pas berną, tai skrynios neužrakydinėja, ba kap surakina, tai tos ūlyčios mergos sunkiai sėdi Nč.

sunkù šìrdžiai rūpestis kamuoja: Rodosi, kam visa tai, kada širdžiai taip sunku Pt.

[su] sunkià širdimì liūdnas, nusiminęs: Su sunkia širdimi keliavo Elzė pas Mineikienę Pt. Su sunkia širdžia vieni slankiojo nuo vežimo prie vežimo V.Kudir. Sunkià širdžia važiavau nuo savo kiemo Plšk.